Kūdikio raida

11 mėnesių kūdikio raida: pasitikėjimas savimi ir pirmieji žingsniai link savarankiškumo

11 mėnesių kūdikio raida: kaip vaikas stovi ir vaikšto palei baldus, kokie bendravimo pokyčiai vyksta ir kaip pritaikyti namus.

Meškiukas stovi laikydamasis baldo ir tyrinėja ant jo padėtus žaislus – 11 mėnesių kūdikio raidos iliustracija

Vienuoliktą mėnesį daugelis vaikų jau užtikrintai stovi laikydamiesi baldų ir juda šalia jų. Su kiekviena savaite vaikas tampa vis savarankiškesnis – tiek judėdamas, tiek bandydamas bendrauti be suaugusiojo pagalbos.

Motorikos raida

Šio amžiaus vaikas dažniausiai:

  • užtikrintai vaikšto palei baldus, į juos įsikibęs;
  • gali trumpai pastovėti be atramos;
  • kai kuriems jau pavyksta žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius;
  • daužo du daiktus vieną į kitą, deda daiktus į indą ir juos išima; kai kurie jau bando uždėti kaladėlę ant kitos.

Kalbos ir bendravimo raida

Vaikas vis geriau supranta paprastus prašymus, ypač kai juos lydi gestas (pvz., ištiesiate ranką ir sakote „duok“), net jei pats dar nekalba. Nurodymus su gestu ir žodžiais vaikai paprastai pradeda suprasti apie 15 mėnesių, be gesto – apie 18 mėnesių. Vaikas gestais parodo, ko nori, ir bando ištarti vieną ar kitą žodį, kuris kol kas gali skambėti ne visai aiškiai.

Emocinė raida

Vaikas atidžiai stebi kasdienius suaugusiųjų veiksmus ir bando juos pamėgdžioti – pavyzdžiui, priglaudžia daiktą prie ausies ar plaukų. Žaidimai „pamaitinti lėlę“ ar pasišukuoti dažniau atsiranda antraisiais metais. Vaikas turi mėgstamiausių žaislų ir žmonių, o kai kas nors nepavyksta, gali parodyti nusivylimą.

Įdomus faktas: pirmuosius žingsnius vaikai dažniausiai žengia apie 12-ąjį mėnesį, tačiau normos ribos plačios – PSO duomenimis, savarankiškas vaikščiojimas pasirodo maždaug nuo 8 iki 18 mėnesių. Kai kurie vaikai pradeda anksčiau, kiti vėliau, ir tai normalu. Pirmųjų žingsnių laikas normos ribose paprastai nenuspėja vėlesnių vaiko gebėjimų – tyrimuose rastas tik silpnas ryšys.

Kuo užsiimti kartu?

Tinka šios veiklos:

  • vaikščiojimo palei baldus skatinimas saugioje, atviroje erdvėje;
  • paprasti nurodymai su gestu, pvz., „duok man kamuoliuką“;
  • paprasti mėgdžiojimo žaidimai (mojavimas, plojimai, garsų kartojimas);
  • kaladėlių krovimas į indą ir iškratymas – bokštą galite pastatyti patys, o vaikas jį griaus.

Mokantis vaikščioti, namie paprastai rekomenduojama kuo dažniau pabūti basam arba minkšto pado avalynėje – taip vaikas geriau jaučia pėdas ir pusiausvyrą.

Sauga aktyviai judančiam vaikui

Kai vaikas jau bando žengti be atramos, verta pašalinti slystančius kilimėlius, uždengti aštrius baldų kampus ir įsitikinti, kad laiptų viršuje ir apačioje yra apsauginiai varteliai – geriausia prisukami prie sienos.

Smulkius daiktus, magnetus ir sagos tipo baterijas (pulteliuose, laikrodžiuose, žvakutėse) laikykite vaikui nepasiekiamoje vietoje. Įtarus, kad vaikas prarijo bateriją ar magnetą, nedelsdami skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių, nelaukdami simptomų. Vaistus ir buitinę chemiją laikykite užrakintus.

Niekada nepalikite vaiko vonioje ar prie vandens be priežiūros nė akimirkai, ištuštinkite kibirus ir pripučiamus baseinėlius. Langus apsaugokite užraktais ar ribotuvais, kurie neleidžia langui atsidaryti daugiau kaip apie 10 cm, o baldų, ant kurių galima užlipti, nestatykite prie langų. Uodų tinklelis nuo iškritimo neapsaugo.

Į ką atkreipti dėmesį

  • vaiko skubinimas ar spaudimas kuo anksčiau pradėti vaikščioti savarankiškai;
  • slidžios kojinės ant kietų grindų;
  • per mažai laisvos ir saugios erdvės judėti.
Svarbu: vieni vaikai pradeda vaikščioti anksčiau, kiti vėliau, tad kelių savaičių ar mėnesių skirtumas paprastai nėra pagrindas nerimauti. Jei vaikas apie 12 mėnesių nestovi net laikydamasis, juda aiškiai asimetriškai arba prarado jau įgytus įgūdžius, taip pat jei sulaukęs 18 mėnesių dar nevaikšto savarankiškai, pasitarkite su šeimos gydytoju ar vaiko sveikatos priežiūros specialistu. Taip pat pasitarkite, jei vaikas nečiauška skiemenimis (ma-ma, ba-ba), nereaguoja į savo vardą ar garsus, nekelia rankyčių, kad jį paimtų, arba jums kas nors kelia nerimą.
Svarbu: šis straipsnis skirtas bendram tėvų informavimui ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos. Papildomai rekomenduojame dėl jūsų vaiko pasitarti su šeimos gydytoju ar vaiko sveikatos priežiūros specialistu. Skubiais atvejais skambinkite 112.

Šaltiniai