Socialinė istorija – tai individualiai arba konkrečiai situacijai pritaikytas pasakojimas, kuris aiškiai paaiškina, kas gali įvykti, ką žmonės gali galvoti ar jausti ir kokie elgesio pasirinkimai yra tinkami. Šis metodas ypač siejamas su Carol Gray sukurta „Social Stories“ metodika.
Kas yra socialinė istorija?
Ji nėra taisyklių sąrašas ir neturėtų būti naudojama vaikui kontroliuoti. Gerai parengta istorija aprašo situaciją pagarbiai, pateikia reikalingą kontekstą ir padeda sumažinti nežinomybę.
Kada ji gali būti naudinga?
- Prieš pirmą vizitą pas gydytoją ar odontologą.
- Ruošiantis važiuoti autobusu, apsilankyti bibliotekoje ar dalyvauti renginyje.
- Mokantis paprašyti pagalbos, laukti eilėje ar pradėti pokalbį.
- Aiškinantis kasdienę rutiną, pavyzdžiui, dantų valymą ar pasiruošimą miegui.
Istoriją verta peržiūrėti tada, kai vaikas yra ramus. Jei situacija jau kelia stiprią įtampą, papildoma informacija gali būti sunkiau priimama.
Kokia istorija yra kokybiška?
Konkreti ir suprantama
Tekstas turi atitikti vaiko kalbos suvokimą. Viename sakinyje geriau pateikti vieną pagrindinę mintį.
Negrasinanti
Istorija neturėtų gėdinti, grasinti pasekmėmis ar teigti, kad vaikas privalo visada elgtis vienodai.
Atitinkanti realybę
Jeigu situacija gali keistis, vartojami žodžiai „dažniausiai“, „kartais“ arba „gali būti“. Tai padeda nekurti klaidingo pažado.
Derinama su praktika
Peržiūrėjus istoriją galima aptarti svarbiausią žingsnį, suvaidinti situaciją ar išbandyti ją realioje aplinkoje.