
Penktą mėnesį kūdikis vis labiau primena mažą tyrinėtoją – jis siekia, čiumpa, perkelia daiktus iš rankos į ranką ir viską tikrina burna. Tai laikotarpis, kai augimo tempas kiekvienoje srityje – judesių, pažinimo ir bendravimo – tampa itin pastebimas.
Motorikos raida
Šiuo laikotarpiu vaikas dažniausiai jau:
- verčiasi iš pilvuko ant nugaros, o kai kurie vaikai – ir atgal;
- trumpai išsėdi su suaugusiojo ar pagalvių parama;
- tikslingai siekia žaislo viena ranka;
- perkelia daiktą iš vienos rankos į kitą;
- laikomas vertikaliai, tvirtai atremia kojytes.
Pažinimo raida
Vaikas pradeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšį – pavyzdžiui, pakratytas žaislas skleidžia garsą, todėl jis kartoja veiksmą sąmoningai. Formuojasi ir ankstyvas supratimas, kad daiktas neišnyksta, kai jo nebematyti – tai puikiai galima pastebėti žaidžiant slėpynių žaidimą.
Emocinė raida
Ryšys su artimiausiais žmonėmis stiprėja – vaikas aiškiai atskiria pažįstamus veidus nuo nepažįstamų ir kai kada gali sudrebėti ar sunerimti, kai jį paima svetimas žmogus. Tai natūralus, sveikas raidos etapas, o ne regresas.
Pasiruošimas papildomam maitinimui
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja iki maždaug 6 mėnesių amžiaus vaiką maitinti išimtinai krūtimi arba pritaikytu mišiniu. Penktą mėnesį pas kai kuriuos vaikus jau matomi pasirengimo požymiai – tvirtas galvos laikymas, gebėjimas sėdėti su parama, sumažėjęs liežuvio stūmimo refleksas ir domėjimasis suaugusiųjų maistu. Tikslų papildomo maitinimo pradžios laiką verta aptarti su vaiko gydytoju.
Pasirengimo požymiai – ne griežtas terminas, o gairė: net jei vaikas juos rodo anksčiau, PSO ir daugelis pediatrų vis tiek rekomenduoja neskubėti pradėti papildomo maitinimo prieš 6 mėnesius, nebent gydytojas rekomenduoja kitaip.
Ką verta veikti?
Puikiai tinka:
- sėdėjimo su parama praktika ant minkšto paviršiaus;
- siekimo ir griebimo žaislai skirtingų tekstūrų;
- slėpynių žaidimas (ku-ku);
- tummy time, judant link žaislo;
- storapuslių knygelių vartymas kartu.
Į ką atkreipti dėmesį
- papildomo maisto įvedimas be gydytojo konsultacijos ir per anksti;
- ilgas sėdėjimas nepritaikytoje kėdutėje be nugaros paramos;
- per mažai laiko ant grindų judėti laisvai;
- nepastebėti aiškaus vaiko nerimo, kai jį paima nepažįstamas žmogus.
