Ketvirtą mėnesį kūdikis darosi vis aktyvesnis ir garsesnis. Tai laikotarpis, kai daugelis tėvų pirmą kartą pamato, kaip vaikas savarankiškai pasiekia žaislą arba netikėtai apsiverčia – todėl aplinkoje verta numatyti daugiau saugios erdvės judėti.
Ką jau mato?
Regėjimas šiuo metu jau artimas suaugusiojo regėjimui. Vaikas:
- seka objektą platesniu spinduliu, tiek į šonus, tiek aukštyn ir žemyn;
- atpažįsta pažįstamus žmones ir daiktus per atstumą;
- domisi savo rankomis ir jas atidžiai stebi žaisdamas.
Ką jau girdi?
Vaikas vis daugiau „šneka" pats:
- gugavimas tampa turtingesnis – atsiranda įvairesnės intonacijos;
- bando pamėgdžioti girdimus garsus;
- garsiai nusijuokia, ne tik nusišypso.
Motorikos raida
Šiam amžiui būdinga:
- tvirtai laiko galvytę be paramos, kai vaikas laikomas ant rankų;
- guldomas ant pilvuko, atsispiria ištiestomis rankomis ir kelia krūtinę aukštai;
- gali pradėti versti iš pilvuko ant nugaros;
- paduotą žaislą sugriebia ir kurį laiką išlaiko rankoje;
- atremia kojytes, kai jomis paliečiamas kietas paviršius.
Emocinė raida
Vaikas šypsosi savaime, norėdamas patraukti dėmesį, o žaidimui staiga nutrūkus gali nusiminti ar suklegti. Pamėgdžioja tėvų veido išraiškas ir judesius, o tai yra svarbus ankstyvo bendravimo žingsnis.
Ką verta veikti?
Puikiai tinka:
- siekimo ir griebimo žaidimai su vaikui patogiu žaislu;
- tummy time su lengvai pasiekiamu žaislu priešais;
- knygelių vartymas kartu, įvardijant, ką matote;
- dainelės su judesiais;
- trumpi bandymai sėdėti su parama, prilaikant vaiką.
Kadangi vaikas dabar viską traukia prie burnos tyrinėdamas, verta iš anksto patikrinti, ar pasiekiami žaislai yra pakankamai dideli, kad nekeltų užspringimo rizikos.
Kada verta pasitarti su specialistu?
Jeigu keturių mėnesių kūdikis nesistengia sekti judančio objekto akimis, nesišypso žmonėms, negali laikyti galvytės be paramos, negugauja ir nekelia jokių garsų, nekiša daiktų į burną arba visai neatremia kojyčių į paviršių, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar vaikų raidos specialistu.