Kūdikio raida

12 mėnesių kūdikio raida: pirmieji žingsniai ir pirmieji žodžiai

12 mėnesių kūdikio raida: pirmieji savarankiški žingsniai, pirmieji žodžiai, perėjimas prie šeimos maisto ir ko tikėtis per metinį sveikatos patikrinimą.

Meškiukas savarankiškai žengia pirmuosius žingsnelius kambaryje – 12 mėnesių kūdikio raidos iliustracija

Pirmasis gimtadienis dažnai simboliškai žymi kūdikystės pabaigą – vaikas iš gulinčio ir ropojančio mažylio virsta vis savarankiškesniu žmogeliu, kuris bando vaikščioti, kalbėti ir valgyti tą patį maistą kaip ir visa šeima.

Motorikos raida

Šio amžiaus vaikas dažniausiai:

  • stojasi laikydamasis baldų, kai kurie – jau ir be atramos;
  • vaikšto palei baldus, į juos įsikibęs;
  • kai kuriems jau pavyksta žengti keletą savarankiškų žingsnelių;
  • tikslingai deda daiktą į indą, pvz., kaladėlę į puodelį.

Kalbos ir bendravimo raida

Vaikas moja atsisveikindamas, sako „mama“, „tėtė“ ar kitą savo žodį, kuriuo vadina artimą žmogų, ir bent trumpam sustoja, išgirdęs „ne“. Kai kurie vaikai jau taria ir pirmuosius kitus žodžius, tačiau dažniausiai jie atsiranda apie 15 mėnesių.

Pažinimo raida

Vaikas žaidžia paprastus žaidimus, pvz., „Virė virė košę“ ar „Ladu ladu“, ir ieško daikto, kurį matė paslepiant, pavyzdžiui, žaislo po antklode. Tai rodo, kad jis supranta, jog paslėptas daiktas niekur nedingsta – tai vadinama objekto pastovumu.

Įdomus faktas: per pirmuosius metus kūdikio smegenų tūris daugiau nei padvigubėja – tai vienas sparčiausių smegenų augimo laikotarpių po gimimo, o pirmieji matomi pasiekimai (žingsniai, žodžiai) yra tik dalis to, kas šiuo metu vyksta (Knickmeyer ir kt., J Neurosci, 2008).

Perėjimas prie šeimos maisto

Apie pirmąjį gimtadienį šeimos pereina prie vis įvairesnio, smulkiau supjaustyto šeimos maisto. Pritaikytą mišinį galima pakeisti nenugriebtu karvės pienu iš puodelio. Pieno nereikėtų duoti tiek, kad jis išstumtų kitą maistą, todėl tinkamą kiekį aptarkite su šeimos gydytoju. Žindymą galima tęsti tiek, kiek nori mama ir vaikas – PSO rekomenduoja žindyti iki 2 metų ir ilgiau. Specialūs „augimo“ mišiniai sveikam vaikui paprastai nebūtini. Perėjimo tempą ir maisto tekstūrą verta aptarti su vaiko gydytoju, atsižvelgiant į individualią vaiko raidą.

Į maistą ir toliau nereikėtų dėti druskos ir cukraus. Nuo 12 mėnesių medus jau leidžiamas (iki metų jis kelia botulizmo riziką), tačiau medus yra pridėtinis cukrus, o iki 2 metų pridėtinio cukraus reikėtų vengti.

Reikėtų vengti maisto, kuriuo vaikas gali užspringti: sveikų riešutų ir sėklų (iki 4–5 metų – tik maltų; riešutų sviestą tepkite plonai), sveikų vynuogių ir vyšninių pomidoriukų (pjaustykite į ketvirčius), dešrelių (neduokite jų apvaliais griežinėliais – pjaustykite išilgai ir smulkiai), kietų žalių daržovių ir vaisių gabalų, didelių mėsos ir sūrio gabalų, kietų ar lipnių saldainių, kramtomosios gumos, zefyrų ir spragėsių. Maistą pjaustykite ne didesniais kaip maždaug 1 cm gabaliukais. Vaikas turėtų valgyti tik sėdėdamas ir prižiūrimas suaugusiojo.

Verta iš anksto išmokti vaiko pirmosios pagalbos užspringus. Jei vaikas negali kvėpuoti, kosėti ar verkti, pirmąją pagalbą pradėkite iš karto, o kitam žmogui liepkite nedelsiant skambinti 112.

Jei po naujo maisto vaikui staiga ištinsta lūpos, liežuvis ar veidas, jis sunkiai ar švokšdamas kvėpuoja, kosti, pabąla, pamėlynuoja ar tampa vangus, nedelsdami skambinkite 112. Švelnesnes reakcijas (pvz., bėrimą) aptarkite su gydytoju.

Metinis sveikatos patikrinimas

Per dvylikos mėnesių vizitą gydytojas paprastai vertina, kaip vaikas auga, ir patikrina bendrą raidą. Dėl skiepų pasižiūrėkite Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba paklauskite šeimos gydytojo. Tai geras metas užduoti visus susikaupusius klausimus apie miegą, mitybą ir dienos režimą.

Kada verta pasitarti su specialistu?

Verta pasitarti su šeimos gydytoju ar vaiko sveikatos priežiūros specialistu, jeigu dvylikos mėnesių vaikas:

  • visai nejuda iš vietos jokiu būdu (neropoja, nešliaužia, nesistumia, nesikelia prie baldų);
  • negali stovėti net laikomas;
  • neieško daiktų, kuriuos matė paslepiant;
  • nečiauška skiemenimis (ma-ma, ba-ba) ir nebando bendrauti garsais ar gestais (pavyzdžiui, nemojuoja);
  • nereaguoja į savo vardą ar garsus;
  • prarado jau įgytus įgūdžius.

Jei dar nesako nė vieno žodžio (be „mama“ ar „tėtė“) ir sulaukus 15–16 mėnesių, taip pat verta pasitarti. Rodymas pirštu į daiktus paprastai atsiranda 15–18 mėnesių, tad dvylikos mėnesių vaikui to dar nereikia tikėtis. Jei jums kas nors kelia nerimą, nelaukite – pasitarkite su gydytoju.

Svarbu: kiekvienas vaikas vystosi savo tempu. Šiame straipsnyje aprašomos bendrosios raidos tendencijos, o konkretaus vaiko raidą geriausiai įvertina jį stebintis gydytojas.
Svarbu: šis straipsnis skirtas bendram tėvų informavimui ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos. Papildomai rekomenduojame dėl jūsų vaiko pasitarti su šeimos gydytoju ar vaiko sveikatos priežiūros specialistu. Skubiais atvejais skambinkite 112.

Šaltiniai