Kūdikio raida

9 mėnesių kūdikio raida: savarankiškas atsisėdimas ir vis tikslesnis griebimas

9 mėnesių kūdikio raida: kaip vaikas pats atsisėda, kokie kalbos ir emociniai pokyčiai vyksta bei kada verta pasitarti su specialistu.

Meškiukas ropoja link mėlyno kamuoliuko

Vaikas jau moka daug daugiau nei prieš porą mėnesių – ir judėti, ir bendrauti. Kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, todėl čia aprašyti požymiai – ne reikalavimai, o orientyrai.

Motorikos raida

Šio amžiaus vaikas dažniausiai:

  • iš gulimos padėties atsisėda pats;
  • sėdi tvirtai ir ilgai, be atramos;
  • sklandžiai perkelia daiktą iš vienos rankos į kitą;
  • maisto gabaliukus stumia link savęs pirštais („grėbimo“ judesiu).

Kalbos pradmenys

Vaikas kartoja skirtingus skiemenų derinius – „mamamama“, „babababa“ – ir kelia rankytes, norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Tai dar nėra sąmoningai vartojami žodžiai, bet aiškus bendravimo ketinimas.

Pažinimo raida

Vaikas seka akimis, kaip daiktas krinta, ieško iš akių lauko iškritusio daikto ir mėgsta slėpynes. Kai kurie vaikai jau pradeda ieškoti ir paslėpto daikto (pavyzdžiui, žaislo po skarele), bet dažniausiai tai pasirodo apie 12 mėn. Bando paimti smulkų daiktą nykščiu ir smiliumi – pincetinis griebimas dažniausiai susiformuoja iki maždaug 12 mėnesių.

Įdomus faktas: vaiko supratimą, kad daiktas yra net tada, kai jo nematyti, vadiname objekto pastovumu – šią sąvoką XX a. pirmoje pusėje aprašė šveicarų psichologas Jeanas Piaget, stebėdamas savo paties vaikus.

Emocinė raida

Vaiko veide aiškiai matyti džiaugsmas, liūdesys, pyktis, nuostaba, o išgirdęs savo vardą jis atsigręžia. Gali sunerimti ar pravirkti, kai artimas žmogus išeina iš kambario, ir džiaugsmingai reaguoja į slėpynes. Daugelis šio amžiaus vaikų drovisi nepažįstamų žmonių ar jų baiminasi ir glaudžiasi prie artimųjų – tai įprasta raidos dalis.

Kuo užsiimti kartu?

Tinka:

  • didelių daiktų, kurie visi netelpa vaikui į burną, be smulkių atsiskiriančių dalių, dėliojimo ir rinkimo žaidimai; pincetiniam griebimui lavinti tinka minkšti, tinkamai paruošti maisto gabaliukai valgant, kai vaikas sėdi, o suaugusysis yra šalia;
  • knygelių su paveikslėliais vartymas, garsiai pasakant, kas pavaizduota;
  • slėpynės („ku kū“) ir žaidimai „Kur dingo?“;
  • sėdėjimas be atramos, išdėliojus žaislus aplinkui.

Vaikas domisi tuo, kaip suaugusysis naudoja paprastus daiktus – šukuoja plaukus, maišo puodelyje. Mėgdžioti tokius veiksmus dauguma vaikų pradeda vėliau, maždaug 15–18 mėn., tačiau stebėdamas jis jau mokosi. Kasdienius veiksmus verta rodyti lėtai ir aiškiai.

Sauga ropojančiam vaikui

Apžiūrėkite namus vaiko akių aukštyje. Nuo grindų ir žemų lentynų surinkite smulkius daiktus: monetas, sagas, magnetus, balionus, rašiklių dangtelius. Sagos tipo (diskines) baterijas ir prietaisus su jomis (pultelius, laikrodžius, elektronines žvakutes, žaislus) laikykite vaikui nepasiekiamoje vietoje, o baterijų dangtelis turi būti prisuktas varžtu.

Jei įtariate, kad vaikas prarijo bateriją ar magnetą, nedelsdami skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių – nelaukite simptomų, net jei vaikas atrodo sveikas, ir nesukelkite vėmimo.

Vaistus ir buitinę chemiją laikykite užrakintus, ant laiptų įrenkite apsauginius vartelius, aukštus baldus pritvirtinkite prie sienos, o vonioje ar prie vandens vaiko nepalikite be priežiūros nė akimirkai. Langus apsaugokite rankenomis su užraktu ar ribotuvais, kurie neleidžia langui atsidaryti daugiau kaip apie 10 cm – uodų tinklelis nuo iškritimo neapsaugo. Verta išmokti kūdikio pirmosios pagalbos užspringus.

Kada verta pasitarti su specialistu?

Pasitarkite su šeimos gydytoju ir paprašykite raidos patikros, jeigu vaikas nepasiekia vieno ar kelių amžiaus etapų, praranda jau įgytus įgūdžius arba jums kas nors kelia nerimą. Tai ne diagnozė, o proga įvertinti raidą – laukti nereikia. Pavyzdžiui, verta pasitarti, jei devynių mėnesių kūdikis:

  • nesėdi net su pagalba;
  • neatremia kojyčių, kai laikomas stačias;
  • nečiauška skiemenimis (pvz., „ma-ma“, „ba-ba“);
  • nežaidžia paprastų žaidimų pakaitomis su suaugusiuoju (pvz., „ku kū“);
  • neatsiliepia į savo vardą;
  • neperkelia žaislo iš vienos rankos į kitą;
  • prarado įgūdžius, kuriuos jau turėjo.
Svarbu: profilaktinių patikrinimų laiką Lietuvoje nustato Sveikatos apsaugos ministerijos tvarka – pasiteiraukite šeimos gydytojo, kada numatytas kitas vizitas, ir užduokite klausimus apie raidą, mitybą bei saugą.
Svarbu: šis straipsnis skirtas bendram tėvų informavimui ir nepakeičia gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos. Papildomai rekomenduojame dėl jūsų vaiko pasitarti su šeimos gydytoju ar vaiko sveikatos priežiūros specialistu. Skubiais atvejais skambinkite 112.

Šaltiniai