Devintas mėnuo daugelyje vaikų raidos gairių laikomas svarbiu kontroliniu tašku – tai amžius, kai vaiko gydytojas dažnai atlieka platesnį raidos įvertinimą. Vaikas jau geba daug daugiau nei prieš porą mėnesių, tiek judesių, tiek bendravimo srityje.
Motorikos raida
Šiam amžiui būdinga:
- iš gulimos padėties atsisėda pats, be pagalbos;
- sėdi tvirtai ir ilgai, be atramos;
- daiktą sklandžiai perkelia iš vienos rankos į kitą;
- maisto gabaliukus stumia link savęs pirštais („grėbimo" judesiu).
Kalbos pradmenys
Vaikas kartoja skirtingus skiemenų derinius – „mamamama", „babababa" – ir kelia rankytes, norėdamas, kad jį paimtų ant rankų. Tai dar nėra sąmoningai vartojami žodžiai, bet aiškus bendravimo ketinimas.
Pažinimo raida
Vaikas seka akimis, kaip daiktas krinta, mėgsta slėpynių žaidimą ir supranta, kad paslėptas po audiniu daiktas vis dar egzistuoja. Bando paimti smulkų daiktą nykščiu ir smiliuku – pincetinis griebimas šiuo metu jau gana tikslus.
Emocinė raida
Vaikas rodo aiškias veido išraiškas – džiaugsmą, liūdesį, pyktį, nuostabą – ir atsigręžia išgirdęs savo vardą. Gali sunerimti ar sudrebėti, kai artimas žmogus palieka kambarį, ir džiaugsmingai reaguoja į slėpynių žaidimą.
Ką verta veikti?
Puikiai tinka:
- smulkių (bet saugaus dydžio) daiktų rinkimo žaidimai su priežiūra;
- knygelės su paveikslėliais, įvardijant, ką matote;
- slėpynių ir „ar tu čia?" žaidimai;
- sėdėjimo su žaislais aplinkui praktika be tiesioginės paramos.
Šiuo metu vaikas ypač domisi tuo, kaip suaugusysis naudoja paprastus daiktus – šukuoja plaukus, maišo puodelyje – ir mielai bando pamėgdžioti. Trumpi kasdienių veiksmų parodymai lėtai, aiškiai yra vertingesni nei specialūs pratimai.
Kada verta pasitarti su specialistu?
Verta kreiptis į šeimos gydytoją ar vaikų raidos specialistą, jeigu devynių mėnesių kūdikis neatremia kojyčių, kai laikomas stačias, nesėdi net su pagalba, negugauja ir neišleidžia jokių garsų, nežaidžia jokių paprastų žaidimų su pakaitine sąveika, neatsiliepia į savo vardą arba neperkelia žaislo iš vienos rankos į kitą.