Dešimtą mėnesį daugelis vaikų pradeda kelti save į stačias, laikydamiesi baldo ar suaugusiojo rankų. Tai etapas, kuriame judesiai tampa vis tikslingesni, o bendravimas – vis aiškesnis, nors dar dažniausiai vyksta gestais, ne žodžiais.
Motorikos raida
Šiam amžiui būdinga:
- keliasi į stačias, laikydamasis žemo baldo;
- šliaužioja greitai ir užtikrintai;
- kai kurie vaikai jau bando žengti šoną prie baldo („cruising");
- griebimas nykščiu ir smiliuku tampa tikslus ir nuoseklus.
Kalbos ir bendravimo raida
Vaikas gali pradėti sąmoningai vartoti „mama" ar „tėtė" (arba panašų žodį), kreipdamasis būtent į tą žmogų. Supranta žodį „ne" ir bent trumpam sustoja jį išgirdęs. Moja „sudie" ranka ir naudoja kitus paprastus gestus, norėdamas ką nors pasakyti.
Pažinimo raida
Vaikas pamėgdžioja suaugusiojo judesius ir garsus, domisi priežasties bei pasekmės žaidimais (pavyzdžiui, mygtuko paspaudimas sukelia garsą ar šviesą) ir bando panaudoti daiktus pagal paskirtį – priglausti šukuotuką prie plaukų, telefoną prie ausies.
Ką verta veikti?
Puikiai tinka:
- stovėjimo su parama praktika prie žemo, stabilaus baldo;
- paprasti priežasties–pasekmės žaislai;
- gestų mokymas – „sudie", „prašau", rodymas pirštu;
- bendras knygų vartymas, įvardijant paveikslėlius vienu žodžiu.
Sauga besikeliančiam vaikui
Kai vaikas pradeda keltis prie baldų, verta dar kartą patikrinti, ar aukšti baldai pritvirtinti prie sienos, ar nėra ant jų nestabiliai padėtų daiktų ir ar prie langų nėra laisvai kabančių virvelių. Verta numatyti saugią erdvę, kurioje vaikas galėtų laisvai bandyti keltis ir vėl atsisėsti.
Verta patikrinti ir baldų stabilumą praktiškai – lengvai pastumti kiekvieną baldą, prie kurio vaikas gali keltis, ir įsitikinti, kad jis neapvirs net vaikui atsirėmus visu svoriu.
Dažniausios tėvų klaidos
- per didelis dėmesys tik vaikščiojimo skatinimui, pamirštant kitas raidos sritis;
- nesaugūs, ant nestabilių baldų padėti daiktai, kuriuos vaikas gali nusitraukti;
- vaikščiojimo lazdelių ar rėmelių naudojimas be priežiūros.