Aštuntą mėnesį kūdikis dažnai tampa iš tikrųjų mobilus – šliaužimas, o kai kada ir bandymai pasikelti prie baldų, gerokai išplečia jo pasiekiamą erdvę. Kartu su naujomis galimybėmis ateina ir stipresnis emocinis prieraišumas prie artimiausių žmonių.
Motorikos raida
Šiam amžiui būdinga:
- šliaužioja keturpėsčia arba savo stiliumi (pvz., stumiasi ant pilvuko);
- sėdi tvirtai, gali pasisukti neprarasdamas pusiausvyros;
- bando pasikelti prie žemo baldo laikydamasis rankomis;
- laikomas stačias prie baldo, kuriam laikui atsiremia į jį.
Smulkioji motorika
Griebimas tampa tikslesnis – nuo viso delno grėbimo pereinama link griebimo nykščiu ir smiliumi. Vaikas mėgsta perkelti daiktą iš vienos rankos į kitą, belsti dviem daiktais vienu metu ir mesti žaislus stebėdamas, kur jie nukrenta.
Emocinė raida
Prieraišumas prie tėvų ar kito pagrindinio globėjo tampa itin ryškus – daliai vaikų šiuo metu stiprėja atsiskyrimo nerimas, kai artimas žmogus išeina iš kambario, ir nerimas dėl nepažįstamų. Tai natūralus raidos etapas, rodantis, kad vaikas aiškiai skiria pažįstamus žmones nuo nepažįstamų.
Ką verta veikti?
Puikiai tinka:
- šliaužimo skatinimas, padedant žaislą kiek toliau nuo vaiko;
- daiktų dėjimo į indą ir vertimo laukan žaidimai;
- slėpynių žaidimas, kuris padeda švelniau išgyventi atsiskyrimo nerimą;
- trumpi, ramūs atsisveikinimo ritualai, kai suaugusysis išeina iš kambario.
Namų sauga judriam kūdikiui
Padidėjęs judrumas reiškia, kad verta iš anksto patikrinti namus: uždengti elektros lizdus, pritvirtinti aukštus baldus prie sienos, pašalinti smulkius daiktus nuo grindų ir apsaugoti laiptų angas. Geriau tai padaryti prieš vaikui pradedant aktyviai šliaužioti, nei reaguoti jau įvykus incidentui.
Dažniausios tėvų klaidos
- bandymas „atprasti" vaiką nuo prieraišumo, ignoruojant jo nerimą;
- namų aplinkos nepritaikymas, kol vaikas jau pradėjo savarankiškai judėti;
- per ilgas laikymas vaikštynėse ar kitose priemonėse vietoj laisvo šliaužimo.